|
Gyvūnų pasaulyje
Petraičiui įkando uodas. Vyriškis jį sugavo, bet paleido.
- Kodėl jį paleidai? - klausia žmona.
- Kaip galėjau jį nužudyti?! Juk jo gyslomis teka mano kraujas.
Skrenda erelis virš kalnų. Jam iš užpakalio išlenda kirminas ir klausia:
- Ereli, kokiam aukšty mes skrendam?
- 500 m.
Po kiek laiko:
- Ereli, kokiam dabar aukšty skrendam?
- 800 m.
Dar po minutėles:
- Ereli, kokiam aukšty dabar?
- 1000 m.
- Tu žiūrėk, ereli, neapsikakok, nes mes čia su visa šeima pergyvenam.
Kalbasi dvi karvės Baltarusijoje:
- Klausyk bėgam per sieną į Lietuvą, ten už pieną daugiau moka.
Šliaužia du sliekai. Mato kitus du sliekus. Vienas kitam sako:
- Gal duodam jiems į snukį.
- O jei jie mums duos?...
- O mums už ką???
Eina du kupranugariai dykuma. Vienas – kitam:
- Kad ir kaip kas bekalbėtų, o gerti vis tik norisi.
Lentelė ant tvoros: „Atsargiai piktas šuo!“
Žemiau chuliganai prirašė: „be dantų!“
Dar žemiau tvoros šeimininko užrašas: „bet užčiulpia NEGYVAI!!!“
Įeina į barą pingvinas ir sako:
- Man, kaip visada.
Barmenas:
- Eikit po velnių. Pas mane kasdien po 500 klientų, ką aš turiu viską atsiminti kas kam?
- Kaip gyvenimas?
- Musėms patiktų...
Atvažiavo vyras su savo šunimi į sodą. Žiūri - kaimynas triušių užsiveisęs, gano po sodą.
Kaimynas pamatė vyro šunį ir rėkia :
- Net nebandyk savo šuns prie mano trušių prileist!
Vyras nuėjo, pririšo šunį ir nuėjo malkų kapot. Po kiek laiko žiūri šuo ateina su trušiu dantyse. Išsigando vyrelis, paėmė tą triušį išprausė, padarė gražų ir įkišo atgal į narvelį. Sėdi sau ramiai, žiūri kaimynas ateina. Prieina, atsisėda šalia ir sako :
- Įsivaizduoji, numirė mano vienas trušiukas, tai aš jį pakasiau sode, o dabar ateinu žiūriu jis vėl narvelyje tupi!
- Ar gali šuo gauti infarktą?
- Gali, bet jam reikia sudaryti žmogiškas sąlygas.
Veterinaras moko mokinį, kaip reikia arkliui duoti laisvinančių vaistų:
- Paimk šį vamzdelį ir įstatyk arkliui į burną. Į vamzdelį įdėk tabletę purgeno ir pūsk... Supratai?
Po valandos svyruodamas pasirodo mokinys.
- Na kaip, atlikai, ką sakiau?
- Nespėjau. Arklys pūstelėjo pirmas...
Žirafa sako begemotui:
- Na ir figūra pas tave! Na ir snukis! O burna? Tau tikriausiai įpilti ten degtinės butelį, tai visas tik pasiskirstys ir nieko nepajausi... Va už tai aš - liekna, aukšta. Išgeriu brendžio stikliuką, o jis pas mane per gerklę kol nuteka, nuteka, nuteka...
Begemotas ilgai galvojo, žiūrėjo į žirafą ir sako:
- O jei vemi?...
- Ar gali šunį ištikti infarktas?
- Gali, jei jam suteiksime žmogiškas sąlygas.
- Čia jūsų žiurkė lakstė po kiemą?
- Tai ne žiurkė, o švelniakailis amerikietiškas taksas!
- Tai nesvarbu. Mūsų katė nusprendė, kad tai buvo žiurkė.
Sustabdė miške Vilkas Raudonkepuraitę:
- Nagi Raudonkepuraite, einam į krūmus!
- O kelnaites nusimauti?
- Tu ką, kakoti čia atėjei? Duokš bandeles!
Vyras vedžioja didžiulį dogą. Staiga šuo atitrūksta, pribėga prie netoliese esančios merginos ir kiša nosį po suknele.
- Ką jis čia daro? – klausia pasipiktinusi mergina šuns šeimininko.
- Matyt kažką iš po suknelės užuodžia.
- O tai ko jūs stovite?
- Tai, kad aš neužuodžiu.
Mišku striksėjo zuikis. Staiga mato didžiulėje duobėje sėdi vilkas.
- Taip tau ir reikia – pagalvojo zuikis ir nustriksėjo toliau.
Eina ir galvoja:
- Ką aš čia dabar? Reikėjo nors apšaukti jį?!
Grįžo prie duobės pradėjo grūmoti:
- Ach tu netikėli, kvailas laukinis šuo...
Nuramino dūšią ir nužingsniavo toliau. Eina ir galvoja:
- O ką? Reikėjo nors apspjauti!
- Ach tu ožy neraguotas, nuliūdai? – po šitų žodžių zuikis keikė vilką kiek įmanydamas, apmėtė akmenimis ir pagaliais. Galų gale apšlapino ir su didžiausiu pasitenkinimu pasitraukė
Po kiek laiko vėl sugrįžo prie duobės, nusprendęs, kad tokios unikalios progos praleisti negalima. Juk dar ne viskas išbandyta. Priėjęs prie duobės paslydo ir atsidūrė šalia vilko.
- Nepatikėsi pilkasis! Atėjau atsiprašyti!
|
