













|
Žvejų nuotykiai
Rytas, miškas, vidury miško ežeras. Rūkas kyla virš ežero. Valtyje sėdi senas žvejys ir laiko meškerę rankoj. Paukščiukai čiulba, miškas gražiai ošia.
Staiga kažkas šovė žvejui į galvą.
Turbūt medžiotojas...
- Teisiamasis, jūs prisipažįstate esąs kaltas, kad gaudėte žuvis be leidimo ir pagavote jų net aštuoniolika?
- Taip, prisipažįstu. Bet turiu vieną prašymą. Ar negalėtumėte man duoti keletą protokolo egzempliorių, kad parodyčiau draugams?
Sėdi du žvejai, žuvį gaudo. Staiga vienam kažkas užkibo. Ištraukia, o ten undinė! Žvejys atidžiai apžiūrėjo, tada paėmė ir paleido. Pirmasis pašoka ir klausia:
- Kodėl?
- O kaip? - atsako antrasis.
Žmona su mano keistybėmis daugiau kaip per trisdešimt bendro gyvenimo metų jau apsiprato.
"Ak", - nepiktai tepasako, kai puolu kepti, pavyzdžiui, blyną, primaišęs kombinuotųjų pašarų bei švinktelėjusios maltos mėsos.
Tačiau kai anąryt skardinėje dėželėje pradėjau spirginti smėlį aliejuje, jinejuokais susirūpino. Iš jos veido išraiškos supratau, kad man būtų neprošal apsilankyti pas psichiatrą.
Aš sveikas kaip ropė. O šį gerą receptą pasakė man toks Sigis, senas upių ir ežerų žuvų siaubas.
Į skardinę beriu kelias saujas smėlio bei žvyro, užpilu saulėgrąžų aliejumi, išmaišau ir apie pusvalandį kepu.
Šiame "kepsnyje" ilgai laikosi aliejaus kvapas, viliojantis įvairių rūšių žuvis.
Jeigu ir jūs norėsite pasidaryti tokio nepamainomo jauko, tik nelieskite žmonos keptuvės, nes galite ja gauti per galvą. Jei ne nuo žmonos, tai nuo uošvės. Geriau pasidairykite konservų dėžutės.
Žmona sako iš žūklės grįžusiam vyrui:
- Šį kartą tikiu, kad buvai žvejoti.
- Tai kur dar galėjau būti?..
- O kas jus, vyrus, supaisys! Bet šįkart tikrai buvai žvejoti, nes nieko neparnešei.
Pigiai parduodu žvejybinį inventorių ir žvejybinę aprangą. Jei ragelį pakels vyriškis, reikia sakyti: „Atsiprašau, ne ten pataikiau“.
Žvejų išmintis: jei žuvis iš vakaro gerai primaitini degtine,
tai iš ryto jos gerai kimba ant alaus...
Žmona vyrui:
– Buvo atėjęs tavo draugas Petras...
– Ir ką jis pasakė?
– Pasakė, kad šiandien į žvejybą neitum, nes remontui uždarė alus barą.
Įbėga senis į žvejų parduotuvę:
– Ar turite šviežių meškerių?
– Yra, bet nešviežios.
– Ne, man reikia šviežių, žmona daro padažą ir reikalauja šviežio bambuko.
Plaukia varlė ir mato – karosas vartosi. Tai į vieną pusę, tai į kitą, tai šokteli, po to burbulus leidžia.
Varlė:
– Karose, ką tu čia išdarinėji.
– Kaip ką? Žvejų laukiu.
– Tau ką, gyvent nusibodo.
– Mes čia su krokodilu medžiojame: aš – masalas, o jis už akmenų laukia.
Du brakonieriai:
– Aš vakar pagavau didžiulį šamą. Persimečiau per petį ir žingsniuoju namo.
– Na ir?
– Staiga iš po krūmų inspektorius išlindo!
– Ir ką?
– O aš šamą greitai nuo peties – ir į kišenę!
– Žvejyba – sportas ar menas?
– Kai gaudo žuvį – sportas, o kai pasakoja – menas!
Kalbasi du draugai:
– Girdėjau vedei.
– Taip.
– Tai ką, labai graži?
– Ne, pabaisa.
– Tai lovoje neprilygstama?
– Ne, standartinės pozos.
– Gaminti maistą moka?
– Ne, tik kiaušinienę.
– Tai po velnių, kurių galų ją vedei?
– Supranti, ji kakoja tokiais raudonais kirminais... bet tu ne žvejys – nesuprasi...
Du gruzinai sėdi ant upės kranto ir kalbasi:
– Žinai Givi, aš vakar tokią didelę žuvį pagavau, kaip mano visa ranka.
– Meluoji Gogi, tokių plaukuotų žuvų nebūna!
Du žvejai praleido visą dieną ant upės kranto.
Vakare vienas sako kitam:
– Yra vienas dalykas, kuriuo aš niekada nepatikėsiu.
– Koks?
– Visa tai melas, kad ištisos tautos pragyvena iš žvejybos.
Ketvirtą valandą ryto žmona atsikėlė, nuėjo į sandėliuką. Sulankstė meškeres, supjaustė guminius batus, sukarpė valą, išmetė per balkoną kuprinę. Po to tyliai nusėlino miegoti.
Gyventi jai liko nepilnos dvi valandos...
Žmona:
– Kiek tu karosų vakar pagavai?
– Šešis.
– Reiškia, mus apgavo, iš parduotuvės atėjo sąskaita už aštuonis.
Draugės pasakoja viena kitai:
– Siaubas, vakar pirmą kartą su vyru važiavau į žvejybą.
– Na ir kaip?
– Iš pradžių garsiai kalbėjau ir išbaidžiau visas žuvis, po to ne tą masalą uždėjau, po to neteisingai užmečiau meškerę. Baigėsi visai liūdnai: aš pagavau daugiau nei jis. |